Atvirumo s@la vaikui ir šeimai | Naujasis knygnešys

Atvirumo s@la vaikui ir šeimai

Autorius: Vilniaus m. savivaldybės centrinė biblioteka
Kategorija: Įtraukimas ir įgalinimas

Vilniaus m. savivaldybės centrinės bibliotekos (toliau VMSCB) inovatyvus sprendimas „Atvirumo s@la vaikui ir šeimai“ – 2015 m. technologijų pagrindu sukurta ir veikianti, analogų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje neturinti, virtuali biblioterapijos platforma. Ši sužaidybinta platforma gali būti naudojama tiek PC tiek virtualios realybės versijomis. Biblioterapijos platformoje teikiamų paslaugų tikslas - teikti psichinę sveikatą stiprinančias paslaugas socialiai silpnų bendruomenės grupių nariams: vaikams, paaugliams ir suaugusiems jų šeimų nariams, taikant kokybiškus įvairaus literatūrinio žanro terapinius tekstus. Pasirinktą sprendimą lėmė Lietuvos psichinės sveikatos statistinių duomenų analizės rodikliai, kurie rodo, kad apie 50 proc. psichinės sveikatos sutrikimų pasireiškia vaikams iki 14 metų; 10–20 proc. jaunuolių galima nustatyti psichinės sveikatos sutrikimų; didesnioji sutrikimus patiriančių asmenų dalis yra iš nepasiturinčių ir socialiai silpnų bendruomenės grupių; neprižiūrima psichinė sveikata vyresniame amžiuje gali kelti elgesio ir emocinių sunkumų ar pasireikšti psichopatologija. Prieš priimant sprendimą VMSCB Naujosios Vilnios bibliotekoje jau buvo sukaupta ilgametė (10 m.) biblioterapijos poveikio šiai tikslinei grupei patirtis, dirbant kontaktiniu būdu. Tačiau šiandienos gyvenimo tempas ir kitos išorinės gyvenimo sąlygos reikalauja patogesnio ir kiekvienam prieinamo kokybiško formato paslaugų. Visi tikslinių grupių dalyviai pokalbių seansuose dalyvauja su savo susikurtu „avataru“, todėl gali jaustis saugiai, nes kitų grupės dalyvių atpažįstami tik pagal virtualią išvaizdą ir susikurtą vardą. Konkretūs asmens duomenys saugomi specialiame duomenų lange. Sužaidybinta virtuali biblioterapijos platforma padeda vaikams ir jaunimui, bei suaugusiems jų šeimų nariams (grupės yra atskiros pagal amžių) atsiverti, kalbėtis su specialistais ir ieškoti problemų sprendimų. Virtualiame, fantastinių elementų turinčiame pasaulyje, pasitelkę savo „avatarą“ grupių dalyviai jaučiasi saugiai ir geba atsipalaiduoti pokalbių metu. Virtualūs susitikimai-pokalbiai grupėse vyksta moderuojant specialistui-psichologui. Virtualių susitikimų su psichologu metu, pasitelkiant literatūros kūrinių ištraukas, aptariamos įvai-rios probleminės situacijos. Vaikai ar suaugusieji turi galimybę pasidalinti savo mintimis, rūpimais klausimais, pasirinkti nuotaiką atitinkančią ikoną. Emocinės pagalbos platforma „Atvirumo s@la vaikui ir šeimai“ turi virtualios realybės ir kom-piuterinę versijas. Biblioterapijos platforma turi tris pagrindines virtualias erdves: 1. Klasikinio interjero pokalbių salę; 2. Lauko erdvę su įvairiais gamtos elementais; 3. Apžvalgos bokšto erdvę po atviru dangumi. Be pagrindinių nuotolinių pokalbių seansų visi dalyviai turi galimybę bet kada prisijungti ir kūrybiškai praleisti laisvalaikį kuriant asmeninę virtualią erdvę-salą, kurioje sudarytos galimybės „statyti“ savo svajonių namus, „auginti“ gyvūnus, „sodinti“ augalus, bei bendrauti tarpusavyje su kitais dalyviais ne tik vizualiai, bet ir rašyti jiems žinutes. Kurti „savo saloje“ galima tik įgijus platformos lankomumo taškus, o juos grupių dalyviai įgyja lankydamiesi seansuose su psichologu. Tokia įtrauki motyvacinė priemonė skatina vaikus aktyviai lankytis konsultacijose. Pokalbių svetainės struktūroje taip pat sukurta biblioterapinių tekstų biblioteka, kuri pasiekiama dalyviams, taip pat galima rasti nuorodas į pilnateksčių kūrinių bazę. Visiems dalyvaujantiems pokalbių seansuose suteikta galimybė ir individualioms konsultacijoms, jeigu psichologas pastebi, kad grupinė konsultacija asmeniui nėra pakankamai efektyvi. Tokiai paslaugai yra sukurtas individualus virtualus pokalbių kambarys, kuriame specialistas konsultuoja asmenį individualiai. Pagal parengtą biblioterapijos poveikio analizę tikslinės grupės dalyviams: vaikams, paaugliams ir jų tėvams, galima teigti, kad biblioterapijos specialisto virtualioje erdvėje skaitomi trumpi terapiniai tekstai dalyviams, kuriuose iškeliamos tam tikros problemos, palaipsniui pereina prie asmeninių išgyvenimų, kuriais dalyviai nori pasidalinti ir surasti sprendimo būdų. Kaip parodė tyrimų rezultatai, šis naujas formatas padeda spręsti ne tik vaikų, paauglių, bet ir jų tėvų ar globėjų psichologines ir socialines problemas, taip pat koreguoja elgesio bei emocinius sutrikimus. 2020 m. Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pripažino šį sprendimą kaip geriausią iniciatyvą Vilniaus regione mažinant psichosocialines problemas
Kur galima rasti sprendimą: https://www.vcb.lt/

Sprendimo technologinis pagrindas:

Sprendimo paskirtis

Gyventojų psichinė sveikata yra pagrindinė asmens sveikatos sudedamoji dalis ir yra būtina mokymosi, darbo ir socialinių kompetencijų sąlyga. Vilniaus m. savivaldybės centrinės bibliotekos sprendimu sukurta virtuali biblioterapijos platforma „Atvirumo s@la vaikui ir šeimai“ – pokalbių erdvė, skirta mažiau galimybių turinčių vaikų ir jų šeimų narių psichinės sveikatos stiprinimui, taikant biblioterapijos metodus . Ilgametė VMSCB Naujosios Vilnios bibliotekos patirtis, sukaupta taikant įvairaus žanro terapinių tekstų poveikį tikslinėms grupėms įkvėpė ieškoti inovatyvių sprendimų šių paslaugų plėtrai, prisitaikant prie besikeičiančių vartojimo poreikių. Biblioterapija patrauklesne forma taikoma vaikams ir paaugliams, bei suaugusiems, tampa pasiekiama socialiai silpnoms visuomenės grupėms. Vaikai ir paaugliai, bei jų šeimų nariai suaugusieji dažnai patiria elgesio, mokymosi, tarpasmeninių, emocinių ir vertybinių sunkumų: nustoja lankyti mokyklą, praranda socialinius įgūdžius, patiria emocinę deprivaciją, išgyvena stiprius neigiamus jausmus, kuriuos vėliau išreiškia nekonstruktyviu būdu, pavyzdžiui naudodami smurtą prieš kitus ar save. Egzistuojančios socialinės paslaugos yra netolygiai išplėtotos skirtingose Lietuvos savivaldybėse, todėl būtina šių paslaugų plėtra, atkreipiant dėmesį į socialiai silpnų vaikų, paauglių, jų šeimų narių poreikius ir turimas galimybes. Psichinės sveikatos stiprinimo strategijas ir priemones ypač svarbu nukreipti į vaikus ir paauglius, dėl šios priežasties pasirinktas virtualios biblioterapijos platformos formatas, atrodantis kaip kompiuterinis žaidimas, kuriame gausu įvairių žaidybinių ir meninių priemonių. Tikslinių grupių dalyviams yra ypatingai svarbūs keli veiksniai, užtikrinantys paslaugų efektyvumą: rūpestingumas, pozityvumas, įsitraukimas, tačiau taip pat ir iššūkiai, padedantys suprasti save, savo potencialą ir galimybes. Dėl šios priežasties virtualioje pokalbių platformoje teikiama psichinės sveikatos stiprinimo paslauga – biblioterapija, kuri padeda stiprinti psichinę sveikatą tokiais aspektais: suteikia galimybę ir erdvę saugiai tyrinėti išgyvenimus (reflektuoti, apmąstyti, diskutuoti ir interpretuoti), suprasti realias problemas įvairiose srityse (socialinėje, tarpasmeninėje, asmeninėje, emocinėje, kognityvinėje), sulaukti tinkamos paramos ir palaikymo, moko tinkamų emocijų ir elgesio valdymo, bei sunkumų įveikos strategijų, yra nedirektyvi ir padeda įgyti savo gyvenimo kontrolę.
Virtuali biblioterapijos platforma „Atvirumo s@la vaikui ir šeimai“, kaip pilotinis projektas pradėjo veikti 2015 m. bendradarbiaujant su Vilniaus m. savivaldybės viešosiomis bibliotekomis, bei socialinėmis institucijomis, taip pat su kitų miestų bibliotekomis. Partnerių institucijose virtuali biblioterapijos platforma buvo instaliuota į vietos PC. 2018 m. gegužės mėn. projektas pristatytas Graikijoje, tarptautinėje konferencijoje „QQML 2018“ ir 2019 m. Lenkijoje Krokuvos miesto viešojoje bibliotekoje vykusioje konferencijoje „Inovatyvios kultūros paslaugos bendruomenei“ kaip inovatyvi ir didelio efektyvumo paslauga. 2020 m. Lietuvos Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pripažino šį sprendimą kaip geriausią iniciatyvą Vilniaus regione mažinančią psichosocialines socialiai silpnų vaikų, paauglių ir jų šeimos narių problemas.
Virtualioje biblioterapijos platformoje „Atvirumo s@la vaikui ir šeimai“ dalyviai registruojami ir skirstomi pagal amžių. Techninis platformos konsultantas suteikia norimą prisijungimo vardą ir slaptažodį. Pokalbių seansų grupės sudaromos pagal dalyvių amžių – vaikai, paaugliai, suaugusieji. Optimalus dalyvių skaičius grupėje – 12. Dalyvis, bet kuriuo metu iki seanso, susikuria savo asmeninę dirbtinę asmenybę –„avatarą“. Seanse dalyvauja avatarai: visi tikslinės grupės dalyviai ir psichologas dalyvauja, kaip dirbtinės asmenybės, anonimiškai ir saugiai. Asmeninė dalyvių informacija yra žinoma tik techniniam specialistui, registravusiam dalyvius ir psichologui. Seanso metu psichologas skaito trumpą biblioterapinį, diskusiją skatinantį, tekstą. Dalyviai kviečiami drąsiai reikšti savo mintis, diskutuoti. Seansas trunka 45 min. Kiekvieno biblioterapinio seanso metu, dalyviai kaupia taškus, kuriuos gali panaudoti kurdami ir tobulindami savo asmeninę aplinką – salą, kurioje patirtus grupinio pokalbio įspūdžius ir savo asmeninį pasaulį gali perkelti ir atvaizduoti naudojantis technologijų pateiktomis meninėmis priemonėmis. Kiekvienas tikslinės grupės dalyvis į platformą gali prisijungti bet kuriuo metu į savo kuriamą asmeninę erdvę –salą. Sužaidybinta aplinka ypatingai patraukli vaikams ir jaunimui, skatina jų kūrybiškumą, taip pat užtikrina saugumą, neidentifikuojant asmens tapatybės, kai dažnas iš jų patiria bendraamžių patyčias dėl socialinių problemų, ir suaugusiems, kurie dėl asmeninių priežasčių nenori atskleisti tapatybės.
Kasmet virtualios biblioterapijos platformos „Atvirumo s@la vaikui ir šeimai“ tikslinių grupių dalyviai yra anketuojami, siekiant išsiaiškinti tikslinės grupės poreikius ir įvertinti atliktų paslaugų naudą, poveikį dalyviams, atsižvelgiant į naudotojų nuomonę, atlikti reikalingus platformos atnaujinimus. Sociologinis tyrimas anketuojant dalyvius atskleidė teigiamą šios veiklos poveikį vaikų ir suaugusiųjų psichinei sveikatai: remiantis gautais duomenimis, apie 60% vaikų psichologinis diskomfortas buvo sumažintas jau per pirmus 5 užsiėmimus, kurių pakako suprasti užsiėmimų specifiką, suformuoti labiau teigiamą nuostatą ir požiūrį į psichologą. Nuo 60% iki 80% projekte dalyvavusių vaikų nurodė, kad šie seansai padėjo formuoti bendravimo su aplinkiniais įgūdžius, dalyvavimas biblioterapijos seansuose padėjo spręsti jų turimas emocines, elgesio ir santykių problemas, todėl dauguma dalyvių pareiškė norą dalyvauti ir tęstinėse veiklose. Taip pat pastebėta, kad įvairių žanrų biblioterapinių tekstų skaitymo ir diskusijos taikymas, turėjo teigiamos įtakos tikslinės grupės dalyvių metakognityviniam sąmoningumui ir kritiniam mąstymui.
Dėl paskelbtos ekstremalios situacijos 2020 m., siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių virtuali biblioterapijos platforma „Atvirumo s@la vaikui ir šeimai“ buvo technologiškai atnaujinta – kiekvienas dalyvis, įsidiegdamas platformą į savo asmeninį kompiuterį su interneto prieiga, į užsiėmimus jungėsi nuotoliniu būdu – taip buvo užtikrinamas dalyvių, psichologo bei kitų techninių darbuotojų saugumas karantino metu, bei padidintos galimybės naudotis paslaugomis platformoje visoms bendruomenės grupėms.





Sprendimo nauda ir patrauklumas

Inovatyvus biblioterapijos taikymo būdas virtualioje platformoje atitinka šiuolaikinio vaiko ir paauglio, bei suaugusiojo psichosocialinius poreikius stiprinant psichinę sveikatą inovatyviomis priemonėnis. Virtualiu būdu prisijungęs dalyvis biblioterapijos sesijoje dalyvauja su paties susikurtu įvaizdžiu - “avataru“, todėl lieka nežinomas grupei dalyvių tikrasis „aš“. Tokia dalyvio forma paskatina jį jaustis saugiai, dalintis savo problemomis ir jas sprendžiant kartu su kitais. Virtualaus įvaizdžio psichologė sustiprina pasitikėjimą ir skatina ieškoti optimalių problemų sprendimo būdų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugelis skaitytų tekstų buvo įvertinti dalyvių, kaip labai aktualūs jų gyvenime, iš kurių galima pasimokyti. Dalyviai domėjosi pilnateksčiais kūriniais, norėjo juos perskaityti. Tyrimo metu buvo vertinamas dalyvių universalumo potyris, kuris identifikavo dalyvių bendravimo įgūdžių poveikį. Dalyviai prisipažino, kad iki bendravimo grupėje galvojo, jog problema, kuri jį kankino, būdinga tik jam vienam, tačiau sužinojo, kad dauguma žmonių išgyvena labai panašius jausmus ir kad jais pasidalinus būna daug lengviau išgyventi tokio pobūdžio rūpesčius.
Tyrimas parodė ir skaitmeninės atskirties sumažėjimą: a) sumažėjo kompiuterinis nerimas b) atsirado didesnis pasitikėjimas naujų technologijų galia sprendžiant svarbias problemas c) sustiprėjo kompiuteriniai įgūdžiai. d) anketų duomenys rodo, kad 93% dalyvių jaučiasi saugiau naudodamiesi naujomis technologijomis , kurios užtikrina informacinio raštingumo plėtrą mažinant socialinę atskirtį.

1 2 3 4 5   Įvertinimas
*Norėdami balsuoti per Facebook prieigą
*Jūs jau balsavote už šį projektą